pep.zone
Welcome, guest. You are not logged in.
Log in or join for free!
 
Stay logged in
Forgot login details?

Login
Stay logged in

For free!
Get started!

Multimedia gallery


soraja.pep.zone

»°Savizudybe°«

Nepatingekite perskaityti iki galo... niekada nezinai-gal butent tau prireiks sios informacijos...NEBUKITE ABEJINGI TIEMS,KURIEMS REIKIA JUSU PAGALBOS...
------------
Savizudybe - reiksminga mirties priezastis daugelyje vakaru saliu, kai kuriais atvejais ju buna daugiau nei mirciu autoavarijose per metus. Dauguma saliu isleidþia didziulius kiekius lesu keliu saugumui uztikrinti, bet mazai skiria savizudybiu ir budu joms isvengti tyrimams, o taip pat zmoniu mokymui kaip isspresti savo problemas.
Bandymai zudytis, mintys apie savizudybe daznai yra pozymis, kad zmogus nepajegia susidoroti, dazniausiai del kokio nors ivykio ar eilës ivykiu, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dazniausiai sitie ivykiai praeis, ju poveikis gales buti susvelnintas arba jø neiveikiamumas palaipsniui isnyks, jei zmogus gales priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesi krizinëje situacijoje, kai ji yra pacioje blogiausioje stadijoje. Kadangi tai gali buti labai sunku, sis straipsniukas yra bandymas pagilinti zinias apie savizudybes, kad galetume lengviau suprasti ir padeti kitiems zmonems krizes metu, o taip pat kaip patiems ieskoti pagalbos arba priimti geresnius sprendimus.
Pagalba ir informacijos saltiniai:
Cia suzinosite, kur internete galima rasti informacijos apie budus uzkirsti kelia krizëm ir savizudybems (anglu kalba,www tinklapis):
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/suicide/resources
Cia pateikiama informacija neturi konkreciø autoriu. Skaitytojai skatinami reaguoti, atsakineti, siulyti, kritikuoti ir komentuoti. Paskutinë versija suarchyvuota yra cia:
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/suicide/info
Toliau seka keletas dazniausiai uzduodamu klausimu, padedanciu gilinti zinias ir issklaidyti dazniausiai pasitaikancius mitus apie savizudybes:
1. Kodel zmones bando nusizudyti?
Paprastai zmones bando nusizudyti, noredami nuslopinti nepakeliama emocini skausma, kuris gali atsirasti del ivairiu priezasciu. Daznai tai buna pagalbos sauksmas. Zmogus, bandantis nusizudyti, dazniausiai buna tiek prislegtas, kad nesupranta, jog yra ir kitu pasirinkimu: mes galime padeti sustabdyti tragedija, stengdamiesi suprasti, kaip jie jauciasi, padedami jiems ieskoti kitu galimu pasirinkimu. Savizudziai dazniausiai jauciasi siaubingai izoliuoti; del savo kanciø, jie nesugeba pagalvoti apie zmones, i kuriuos galëtu kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliacija.
Absoliucia dauguma atveju, savizudis pasirinktu kita kelia, jei taip baisiai nekentëtu ir galëtu vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savizudziu duoda ispejamuosius zenklus tikedamiesi, kad jie bus isgelbeti, NES JU NORAS YRA BAIGTI EMOCINES KANCIAS,O NE MIRTI..
2. Argi nera visi savizudziai pamise?
Ne, mintys apie savizudybe toli grazu nerodo, kad jus esate pamises arba butinai dvasiskai sergate. Zmones, bandantys nusizudyti, dazniausiai smarkiai kencia, ir didziajai daugumai ju yra kazkokio lygio depresija. Si depresija gali buti reakcine depresija, kuri yra absoliuciai normali reakcija i sunkias aplinkybes. Arba patvirtinta (endogenous) depresija, kuri gali buti diagnozuojamos dvasines ligos isdava. Tai taip pat gali buti ir abieju kombinacija.
Psichines ligos klausimas yra sudetingas, nes abi sios depresijos rusys turi panasius simptomus ir pasekmes. Tikslus depresijos kaip psichinës ligos (pvz. klinikinë depresija) diagnozes apibrezimas yra netikslus ir besikeiciantis, todel ar zmogui, kuris kencia pakankamai, kad bandytu nusizudyti, bus diagnozuojama klinikinë depresija, priklauso nuo ivairiu zmoniu nuomones ir gali skirtis skirtingose kulturose.
Tikriausiai geriau atskirti depresijos tipa ir gydyti atsizvelgiant i tai, o ne pripazinti visas sitas depresijas kaip psichinës ligos formas, net jei zmogus, kenciantis nuo reakcines depresijos, gali atitikti diagnozavimo kriterijus, naudojamus klinikinei depresijai nustatyti. Pvz., Appleby ir Condonis[1] raso:
Dauguma nusizudanciu asmenu nebuna diagnozuoti kaip psichiskai sergantys. Jie yra tokie patys zmones kaip jus ir as, kurie konkreciu laiko momentu pasijaucia izoliuoti, beviltiskai nelaimingi ir vienisi. Veiksmai ir mintys apie savizudybe gali atsirasti del gyvenimo stresu ar praradimu, su kuriais zmogus mano negalis susidoroti.
Visuomeneje, kur psichines ligos laikomos dëeme ir ignoruojamos, zmogus, linkstantis i savizudybe, gali bijoti, kad kiti zmones palaikys ji "pamisusiu", jei jis bandys papasakoti kaip jauciasi, del to gali nenoreti ieskoti pagalbos krizes metu. Bet kokiu atveju kito apibudinimas kaip "pamisusiu", kas turi stipria neigiama reiksme, tikrai nepadeda ir atkalba þmoguø nuo pagalbos ieskojimo. Nesvarbu, serga jis psichine liga ar ne.
Zmones, kenciantys nuo psichiniu ligu, tokiu kaip sizofrenija ar klinikine depresija tikrai dazniau zudosi, bet visgi jie sudaro mazuma tarp visu bandziusiu nusizudyti. Sitiems zmonems TEISINGAI DIAGNOZUOTA LIGA GALI REIKSTI,KAD BUS PRADETAS TINKAMAS GYDYMAS.
Jei norite daugiau informacijos apie klinikine depresija, ziurekite alt.support.depression FAQ cia(veikia tik per PC):
ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/alt-support-depression/faq/
3. Ar kalbos apie savizudybe jos neskatina dar labiau?
Priklauso nuo to, kokiu poziuriu apie tai kalbama. Kalbos apie jausmus, lydincius savizudybe, skatina supratima ir gali zymiai sumazinti esamas zmogaus kancias. Beje, visai gerai yra paklausti zmogaus, ar jis svarsto savizudybes galimybe, jei itariate, kad jis nesusitvarko su situacija. Jei jis linksta i savizudybe, tai gali labai padeti, nes kazkas kitas supranta kaip jie jauciasi.
Toki klausima uzduoti sunku, todel cia pateikti keletas galimu variantu:
"Gal tu jautiesi taip blogai, kad net galvoji apie savizudybe?"
"Atrodo to yra per daug, kad vienas zmogus galetu pakelti; ar tai vercia tave galvoti apie savizudybe kaip iseiti?"
"Ar visas tave slegiantis skausmas vercia tave galvoti apie kenkima sau?"
"Ar niekada nesijautei taip, kad geriausia butu visa tai palikti?"
Tinkamiausias budas paklausti priklausys nuo situacijos ir nuo to, kas priimtiniau konkretiems zmonems. Taip pat svarbu suprasti asmens atsakymo esme bandant ji ivairiai interpretuoti, nes kenciantis zmogus gali atsakyti "ne", nors is tikruju galvoja "taip". Zmogus, kuris nesiruosia zudytis, paprastai sugebes atsakyti "ne" ir daþniausiai tes kalba apie konkrecias priezastis, del ko jis turi gyventi. Taip pat gali buti naudinga paklausti, ka jie darytu, jei palinktu i savizudybe netolimoje ateityje - o gal jie linke i savizudybe, tik nedrista to jum pasakyti.
Kalbos isskirtinai vien apie savizudybes budus gali duoti ideju zmonems, kurie galvoja apie savizudybe, bet nepagalvoja apie tai, kaip jie tai padarys. Ziniasklaida skelbia, kad vien koncentruojantis i metoda ir ignoruojant emocine puse, galima paskatinti "megdziotojus" zudytis.
4. Tai kas gali padëti zudytis sumaniusiam zmogui?
Zmonës paprastai gali susitvarkyti su paskirais traumuojanciais ivykiais ar stresu ir isgyvena tai palyginus gerai, bet kai keli tokie ivykiai atsitinka per trumpa laiko tarpa, musu sugebejimas susitvarkyti, iskesti gali zlugti.
Streso ar traumos, sukeltos konkretaus ivykio, pasekmes priklausys nuo konkretaus zmogaus, nuo situacijos, nuo to, kaip jis susidoroja su itampa. Zmonës yra daugiau ar maziau jautrus konkretiems stresiniams ivykiams, vieniems kazkokie ivykiai gali atrodyti stresiniais, nors kitiems jie bus tik teigiama patirtis. Be to, zmonës sprendþia streso ir traumos problemas skirtingais budais; keleto rizikos faktoriu buvimas toli grazu nereiskia, kad asmuo links i savizudybe.
Priklausomai nuo konkretaus zmogaus, rizikos faktoriai, kurie gali pastumeti zmogu galvoti apie savizudybe yra:
Ryskus pasikeitimai:
Santykiu.
Jo paties ar seimos nario gerbuvio.
Kuno isvaizdos.
Darbe, mokykloje, universitete, namuose, vietoveje.
Materialines padeties.
Pasaulines situacijos.
Zymus praradimai:
Mylimo zmogaus mirtis.
Reiksmingø santykiu praradimas.
Pasitikejimo savimi ar siekiu praradimas.
Darbo praradimas.
Patirta prievarta:
Fizine.
Emocine/Psichologine.
Lytine.
Socialine.
Del nerupestingumo/aplaidumo.
5. Kaip man suprasti, kad kazkas man svarbus ruosiasi zudytis?
Paprastai linke zudytis zmones samoningai ar nesamoningai duos ispëjamuosius zenklus, parodydami, kad jiems reikia pagalbos, ir dazniausiai tikedamiesi, kad jie bus isgelbeti. Signalai dazniausiai pasirodo grupemis, todel bent keletas ju turetu buti akivaizdus. Vieno ar keliu tokiu zenklu buvimas dar nereiskia, kad zmogus garantuotai ruosiasi zudytis: vienintelis budas suzinoti - paklausti. Kitais atvejais savizudis gali nenoreti buti isgelbetas ir vengti duoti kitiems ispejamuosius zenklus.
Tipiskais pavojaus zenklais, demonstruojamais zudytis besiruosianciu zmoniu, gali buti:
Atitolimas nuo draugu ir seimos.
Depresija placiaja prasme; nebutinai diagnozuojama psichine liga kaip klinikine depresija, bet pastebima pagal tokius pozymius:
Polinkio iprastiniams pomegiams praradimas.
Liudnumo, beviltiskumo, irzlumo zenklu rodymas.
Apetito, svorio, elgesio, aktyvumo, miego pobudzio (patterns) pasikeitimai.
Energijos praradimas.
Neigiami atsiliepimai apie save.
Pasikartojanèios savizudybes mintys ar fantazijos.
Staigus pasikeitimai is didelës depresijos i busenà 'taika' (gali rodyti, kad sugalvota savizudybe).
Kalbejimas, rasymas arba uzuominos apie savizudybe.
Ankstesni bandymai.
Beviltiskumo jausmas ir pagalbos nesitikëjimas.
Asmeniniu reikalu nukreipimas tokia linkme:
Asmeniniu daiktu isdalinimas.
Staigus stiprus susidomëjimas testamentais ir gyvybës draudimais.
Situaciju apie senesnius asmeninius incidentus issiaiðkinimas.
Tai nera tikslus sarasas: kai kurie zmones gali nerodyti tokiu zenklu ir visgi galvoti apie nusizudym, kiti gali rodyti daug tokiu zenklu, bet normaliai susidoroti su situacija; vienintelis budas suzinoti tiksliai - paklausti. Kartu su rizikos faktoriais, pateiktais auksciau, sis saraðas gali padeti zmonems suprasti, kada kitiems reikia pagalbos.
Jei zmogus labai sunerimes, sugalvojo potencialiai mirtina plana kaip save nuzudyti ir turi priemoniu kaip tai padaryti greitai, tai laikoma, kad jis tikrai gali bandyti nusizudyti.
6. Man siek tiek nepatogu; ar negalima to tiesiog praleisti?
Vakarø visuomenëje savizudybës tema tradiciskai yra tabu, tai veda prie tolimesnio susvetimejimo ir blogina situacija. Net po mirties, savizudziai daznai laikomi kitokiais ir nelaidojami salia kitu zmoniu kapinese, tarsi jie butu padare neatleistina nuodeme.
Mes galetume toli pazengti mazinant savizudybiu skaiciu, priimdami zmones tokius, kokie jie yra, panaikindami socialini tabu kalboms apie mintis nusizudyti, sakydami zmonems, kad tai nera smerktina jaustis taip blogai, kad net galvoti apie savizudybe. Zmogus vien snekedamas apie tai, kad jis jauciasi puikiai, sumazina savo kancias, jis pradeda matyti kitas galimybes ir tokiu atveju zymiai sumazeja tikimybe, kad jis bandys nusizudyti.
7. Tai ka as galiu padaryti?
Paprastai buna toks zmogus, i kuri linkes nusizudyti gali kreiptis; jei zinote, kad kazkas jauciasi blogai ar jus pats galvojate apie savizudybe, ieskokite zmogaus, kuris galetu padeti, ir ieskokite tol, kol rasite toki, kuris jus isklausys. Dar karta - vienintelis budas suzinoti ar zmogus ruosiasi zudytis - tai kai jus paklausiat, o jis atsako.
I savizudybe linkusiems zmonems, kaip ir mums visiems, reikia meiles, supratimo ir ...
Next part ►


This page:




Help/FAQ | Terms | Imprint
Home People Pictures Videos Sites Blogs Chat
Top
.